
Pavadinimą "pasiskolinau" iš labai šaunaus Ričardo Šmaižio straipsnio. Ričardas įžvalgiai ir argumentuotai pasisako prieš smulkmenišką laiko planavimą ir, ... apkaltina GTD. Turiu visiškai sutikti su autoriumi, kad laiko planavimas ir po jo sekanti savęs prievarta griežtai laikytis plano, gali vesti prie dar didesnių problemų, tokių, kaip nepasitenkinimas, nuovargis, mažesnis laimės pojūtis, netgi depresija. Tik, ... kuo čia dėtas GTD metodas?
- negebėjimo tinkamai planuoti (atsižvelgti į savo būdą, bioritmus, pan.).
- negebėjimo tinkamai laikytis plano (atsižvelgti į savo prigimtį, esminius poreikius, pan.).
- Dauguma šiuolaikinių žmonių, kaip taisyklė, griebiasi planuoti pagal laikrodį. Dar blogiau: kai kurie imasi taikyti GTD metodą "informatiškuoju" būdu, t.y. pradeda nuo kokio nors kompiuterinio planavimo įrankio, manydami, kad kažką "protingo" įsidiegė ir, suprantama, patiria skaudžią nesėkmę. Reikalas tas, kad kiekvieno žmogaus galimybės veikti (dirbti, spręsti, komunikuoti, pan.) labai priklauso nuo asmeninės psichologinės ir fizinės būklės, kuri kinta dėl daugybės priežasčių. Laikrodis, kalendorius ar kompiuteris negali to pastebėti, todėl labai svarbu išmokti planuotis pagal realųjį AŠ. GTD metodikoje tuo tikslu numatytos periodinės (savaitinės) peržvalgos. Jos skirtos pasitikrinti, ar sėkmingai planuojame?
- Mechaniškai laikytis plano, - gana didelis papildomas stresas, todėl bet kokios laiko planavimo sistemos "pasmerktos" nemaloniai veikti vartotoją. GTD metodas nesiūlo ir nereglamentuoja JOKIOS konkrečios planavimo sistemos, tuo labiau informacinių technologijų. GTD metodas pateikia būdus, kaip TRENIRUOTI savo unikalias psichines galias, o ne kaip TAIKYTIS prie kompiuterio. David Allen pabrėžia, kad teisingai dirbant, protas turi būti "skaidrus, kaip vanduo", o šito aklai spoksodamas į kompiuterį - neišmoksi.